Irinai verslo idėją pasiūlė vaikai. Moteris dirbo mažame kaimo klube viešųjų renginių organizatore ir visuomet stengėsi padaryti juos įdomius kaimo gyventojams. Vis dėlto atėjo laikas, kai gyvenimas klube apmirė. Kartą Irina nuėjo į seminarą apie dekoratyvinį ir taikomąjį meną. Ten ji susipažino su įvairiais liaudies amatais ir papasakojo apie juos į klubą susirinkusiems vaikams. Vaikai vienu balsu pareiškė norintys austi. „Aš visai nemokėjau austi, – pasakoja Irina, – bet manau, kad turime klausyti, ką sako vaikai. Jeigu veikla juos domina, jie turi ja užsiimti! Man teko išsiaiškinti, kaip tai daroma, todėl nuėjau į audimo kursus ir pasinėriau į šią veiklą visa galva. Sulaukusi šeštos dešimties supratau, kad tai mano verslas – audimas mane visiškai pakerėjo!“ Irina pradėjo ieškoti audimo staklių ir specialių įrankių baltarusių liaudies raštams.
Pamažėle buvo supirkta visa įranga. Moteris tradicine baltarusių technika audė juostas, gobelenus, lovatieses ir mokė šio amato vaikus. Irinos ir jos mokinių darbai išpopuliarėjo, ypač mugėse, parodose, liaudies meno konkursuose tame pačiame ir kituose rajonuose.
Verslininkė atidarė kūrybinę studiją pavadinimu „Charoyny kuferak“. Išvertus iš baltarusių kalbos, tai reiškia „Stebuklinga dėžutė“.
Dabar Irina turi daug užsakymų ir didelių planų surengti turistinį maršrutą po baltarusių liaudies audimu garsias vietas.