Medžių pjovėjas Eugenijus (58) tikina, kad jo verslo pradžia kai kam gali pasirodyti juokinga: visada žavėjęsis lokiais, lipančiais į medį, vieną dieną nusprendė pabandyti įsiropšti į medį pats. Tą dieną jam buvo 50, ėjo 2012-ieji. Po nesėkmingo bandymo įsiropšti į medį, statybų įmonėje dirbęs vyras pradėjo žiūrėti vaizdo įrašus, domėtis arboristų naudojama įranga. Eugenijus pats pasigamino specialius kabliukus batams. Tuo metu jo bičiulis nusipirko kolektyvinį sodą, tankiai apaugusį brandžiais medžiais ir paprašė sklypą išvalyti. „Tai buvo nuostabi praktika” – juokiasi medžių pjovėjas. – Man labai patiko laipioti po medžius. Mano bičiulis papasakojo savo draugams ir pažįstamiems apie mane ir mano naują pomėgį, o paskui, visai netikėtai, atsirado užsakymų. Dirbdavau savaitgaliais ir vakarais – laisvu laiku po pagrindinio darbo. Džiaugiausi, kad mane kviečia pašalinti senus ir pavojingus medžius – buvau ramus, kad lipdamas su savo specialiais batais medžiui žalos nepadarysiu, taip pat jaučiau, kad gelbėju žmones ir pastatus nuo pavojingų medžių, galinčių užgriūti.
Po dviejų metų nuo veiklos pradžios medžių pjovėjas užsakymų turėjo tiek daug, jog suprato turįs pasirinkti – arba likti statybų įmonėje, arba plėtoti savo verslą. Pasirinkęs pastarąjį, mylimą darbą dirba iki šiol. Aukštalipio pažymėjimą turintis vyras labiausiai džiaugiasi ne tik pagerėjusia šeimos finansine padėtimi pradėjus dirbti savarankiškai, bet ir galimybe pačiam planuoti savo laiką bei pagerėjusia sveikata.