Idėja užsiimti mikrosiuvinėjimu Nataljai toptelėjo netikėtai. Moteris daugelį metų mokykloje dirbo prancūzų kalbos mokytoja, tačiau atėjo laikas, kai ji nusprendė išeiti iš darbo – taip pasielgti pastūmėjo pernelyg didelė įtampa, perdegimas. Susiklosčius tokiai situacijai, Nataljai atsirado galimybė skirti daugiau dėmesio savo senai aistrai – Rygos istorijai ir architektūrai. Moteris daug vaikštinėdavo po miestą, fotografuodavo ir skelbdavo įrašus socialiniuose tinkluose. Būtent ten ji susipažino su įdomiomis moterimis iš įvairių šalių, kurios domėjosi praeityje populiariu mikrosiuvinėjimu.
Nataljai šis stilius pasirodė labai įdomus, tačiau ji nežinojo, nuo ko pradėti. Sužinojusi apie mamos pomėgį, dukra padovanojo jai nuostabią retą Raffaelle Serenos knygą apie siuvinėjimą 19-ojo amžiuje pavadinimu „L’art du petit point“ („Mažų taškučių menas“). Būtent nuo šios knygos, kurioje pateikiamos reprodukcijų schemos, rimtai prasidėjo Nataljos hobis, kuris vedė prie verslo įkūrimo. Moteris sugalvojo ir pavadinimą savo prekės ženklui – „Mon dada“ (prancūziškai tai reiškia „mano arklys“).
Neseniai meistrė į savo pasiūlymų paketą įtraukė siuvinėjimą dygsneliais satino siūlais, kuris leidžia pritraukti originalius rankdarbius mėgstančią jaunesnę auditoriją. Natalja parduoda savo dirbinius parodose ir mugėse, per socialinius tinklus, o taip pat priima užsakymus.
Moteris su šypsena prisimena pirmąją dalyvavimo parodoje patirtį, kai ji taip nerimavo negalėsianti nieko papasakoti apie savo seges, kad jai turėjo padėti kaimynė. Šiandien Natalja su džiaugsmu siūlo savo rankdarbius ir mielai bendrauja su klientais.