Inna užsiima rankdarbiais. Moteris velia iš vilnos šalius, pirštines ir kitus gaminius, tapo šilko šalikus ir siuvinėja pirštinaites. Jos dirbiniai sužavėjo draugus ir pažįstamus, kurie pasiūlė pradėti juos pardavinėti. Tuo pačiu metu Irina svajojo leistis į kelionę, tačiau atlyginimo nepakako tokiai svajonei, o iš vaikų skolintis nesinorėjo. Moteris pradėjo prekiauti savo rankų darbo gaminiais ir taupyti kelionei. Iš pradžių Irinos verslas buvo kaip hobis – ji tiesiog realizavo savo idėjas ir tobulino profesinius įgūdžius. Siuvinėtoja lankė meistriškumo pamokas ir žiūrėjo vaizdo įrašus.
Vis dėlto ilgainiui Irina suprato, kad jai stinga gebėjimo parduoti, reklamuoti savo gaminius ir meistriškai pasiūlyti juos klientams. Moteris daug išmoko iš kitų, lankėsi amatų parodose ir turguose, mokėsi ir iš savų klaidų. Gamyba, meistriškumo pamokos ir pardavimas atėmė daug laiko, ir verslas Irinai neteikė pasitenkinimo. Pamažėle moteris pradėjo suprasti, kaip planuoti laiką ir į kokią veiklą sutelkti dėmesį.
Pavyzdžiui, kai kurie jos gaminiai (pirštinės) yra sezoniniai, ir iš pradžių Irinai būdavo sudėtinga pasiruošti sezonui, kada jie gerai perkami, nuspręsti, kiek ko gaminti.
Dabar moteris ima žiemai ruoštis iš anksto: susiperka žaliavas, nusipiešia eskizus, velia pirštines, kad galėtų kuo daugiau jų parduoti per trumpą laiką. Iš pradžių Irina sukdavo galvą, kaip išpopuliarinti savo gaminius tarp klientų, tačiau dabar daugiau dėmesio skiria savo idėjų realizavimui.