Jo paties žodžiais tariant, Igoris verslo idėją rado „visiškai netikėtai, nors viskas tiesiog kaupėsi ir atvedė prie šio sprendimo“. Darbas samdomu darbuotoju nebeteikė norimo pasitenkinimo, o perspektyva būti superdarbuotoju ir dirbti kitiems irgi nedžiugino. Igoris žinojo, kaip verslui sunku gauti finansavimą, todėl nusprendė atidaryti įmonę, susijusią su mikropaskolų teikimu smulkiajam verslui. Registruojant verslą paaiškėjo, kad valstybinių įstaigų specialistai nesupranta, kaip toks verslas registruojamas ir valdomas, kadangi šalyje nebuvo nė vieno analogo. Vis dėlto Igoriui pavyko apginti savo verslo idėją. Jis ėmėsi aktyviai tobulinti mikrofinansavimu užsiimančių organizacijų/ kredito unijų veiklą reguliuojančius teisės aktus, nagrinėjo panašių centrų kitose šalyse patirtį ir pamažėle įdiegė gerąją patirtį savo versle.
Taip centras tapo žinomas visoje šalyje. Igoris pradėjo eksperto teisėmis dalyvauti įgyvendinant valstybines ne iš bankų gaunamo finansavimo ir finansinio raštingumo programas, vykdant patirties mainus su kitomis šalimis. Jam pasiūlius, buvo sukurtas finansinio švietimo trenerių klubas, kuriame suburti iniciatyvūs ir kompetentingi specialistai. Šio klubo nariai daug dirba gerindami gyventojų finansinį raštingumą.